Vidurinės Azijos aviganiai – viena seniausių šunų veislių pasaulyje. Jau  ne vieną tūkstantį metų  tokio tipo šunys gyvena šalia žmonių, saugodami didžiausią jų turtą – avis nuo plėšriųjų gyvūnų ( vilkų, šakalų, net meškų).

Vidurinė Azija tai didžiulė teritorija – stepės, kalnai, lygumos, todėl ir šiandien dar galime matyti įvairių tipų Azijos aviganių, nuo didelių ir masyvių, su odos nuokarom, labiau primenančių mastifus, iki tvirtesnio sudėjimo šunų, panašių i turkų ar graikų aviganius. Vidurinės Azijos aviganiai tai viena iš nedaugelio šunų veislių, kurių susiformavime žmogus neturėjo lemiamos įtakos. Galima sakyti, jog veislę suformavo pati Gamta. Aišku, žmogus taip pat vykdė šiokią tokią atranką. Pvz. Būdavo kergiami tokie patinai, kurie geriausiai saugodavo bandas ir mokėdavo geriausiai kovoti su plėšrūnais. Taigi, Vidurinės Azijos aviganiai formavosi kaip išskirtinai darbinė veislė, o išorė buvo svarbi tik tiek, kiek įtakojo geresnį prisitaikymą prie gamtos sąlygų, sugebėjimą savarankiškai pramisti (piemenys šunų praktiškai nešerdavo), ir , žinoma, atlikti savo darbą. Tokios atšiaurios gyvenimo sąlygos ir lėmė Vidurinės Azijos aviganių išvaizdą – grubus kūno sudėjimas, tankus, su pavilne kailis, didelis ūgis ir , aišku, nereiklumas maistui.

 Turint omenyje tai, jog Centrinė Azija  tai begalinės teritorijos, šunys turėjo ir skirtingus pavadinimus- alabajai, daxmarda, tobetai, Rusijoje ir pas mus juos vadina tiesiog azijatais.

Daugelio specialistų nuomone, pavadinimas „aviganis“ iš esmės netinka apibūdinti azijatui. Aviganis reiškia , jog toks šuo gano avis, o apie azijatus to pasakyti negalima, jų pareiga saugoti ir ginti avis nuo plėšrūnų, avių ganymui naudojami kitokie šunys- lengvesni, sausesni , tokio tipo, kaip bordekoliai. Taigi, azijatus tiksliau būtų vadinti  „ volkodavais“, kas išvertus reiškia vilkogaudis, ar tiesiog piemenų šunimis, kas daug labiau atitinka jų paskirtį.

Mūsų gyvenimo būdas ir sąlygos, aišku, nepanašios į Vidurinės Azijos piemenų, bet ir pas mus šie puikūs šunys rado savo gerbėjus dėka savo sugebėjimo puikiai prisitaikyti prie įvairaus klimato, nereiklumo maistui ir gyvenimo sąlygoms, įspūdingos išvaizdos ir puikaus charakterio.

Azijatas puikiai saugo savo teritoriją, nepažįstamą žmogų perspėja , nepuola iš pasalų, su pažįstamais elgiasi ramiai, nors familiarumo nemėgsta, tuo tarpu  savo šeimos nariams  be galo atsidavęs ir ištikimas. Tiesa, dauguma azijatų gana agresyviai nusiteikę savo gentainių atžvilgiu, nors su savo „gaujos“ nariais elgiasi pagal jų užimamą vietą hierarchijoje.

Ypatingų pastangų auklėjant šiuos šunis tikrai nereikia. Užtenka tiesiog bendrauti , išvesti pasivaikščioti ( visi azijatai labai mėgsta ilgus pasivaikščiojimus), skatinti už gerą elgesį ir aiškiai parodyti, koks elgesys jums nepatinka. Jokiu būdu nereikia naudoti fizinės jėgos – azijatai labai išdidūs šunys, o praradus kontaktą bus sunku susigražinti jų pasitikėjimą.

 

Linkime sėkmės visiems susidomėjusiems šia nuostabia šunų veisle, visiems veisėjams, entuziastams ir šiaip prijaučiantiems!